Rekimas butu ne pro sali. Bet man jau baisu darosi gaudant Irmio mintis... Ejau i B ieskodamas dvasines ramybes. O dabar jau vel nervas ima. Tu begiojanciu bus daug turbut, distancija trumpa, gatves placios. Bet kuriuo atveju, geriau buti ju tarpe, o ne tu, kuriuos nupurto. Klausimas, kiek beliks smarves po pirmu 5 minuciu. Kaip cia neiskepus. Vaziuosiu siandien i europa nervu raminti.
Man toks noras iki kalno vidurio pasiekti priekine zona. Atstumo ne daug, pozicija simtukas (jei neuzsizaisiu su apsilimais). Ten tada jau buna arba sustojimas (dazniausiai priesinis vejas padaro savo) arba rovimas. Tai pries rovima ten kazkaip vistiek ramiau. Turbut daug nuo vejo priklausys. Jei kaip visada i upes puse tai ant kalno bus ilga grupe, daugiau maziau. Kiek pamenu. Nezinau kiek ten gerai buti paciam priekyje. O jei jaunimas laikys 50, tai reiks meginti ratu nepaleisti tiesiog ir viskas. Atrodo, namie dar yra konservuotu burokeliu...
Bus baisu ir kazkaip, kaisiojant galva i sonus del ramybes, neisdeginti per daug cukraus butu gerai. Si karta tikiuosi daugiau bus savu spalvu aplinkui
